Spauskite čia norėdami skaityti visą dokumentą: https://docs.google.com/document/pub?id=1KRzot1pF_5fIhicDIjE3_UP79CEHcOyPRPbgjWAuZMY
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
IŠTRAUKA
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Tema: KULTŪRA
4 potemė. Aptarkite lietuvių liaudies meno specifiką. Remkitės konkrečiais liaudies menininkų darbais.Liaudies menas
Liaudies menas Lietuvoje gyvuoja greta plataus šalies ir pasaulinio meno konteksto. Galime pasidžiaugti, kad mūsų šalies miestuose ir kaimuose esama nemažai žmonių, savo jautrią meninę prigimtį ir meistrystę išreiškiančių įvairiuose dailės, amatų darbuose. Taip pratęsiama ir puoselėjama tradicija, tautos identitetas, lavinamas visuomenės estetinis skonis. Nenuostabu, kad tautodailės kūriniai paprastai yra suprantamiausi ir artimiausi žmonėms.
Dabarties meistrų darbuose vis dar ryškus tradicijų atspindys. Nuo ryšių su paveldėtomis tradicijomis, kūrinių meninio lygio priklauso visai šalies kultūrai svarbių liaudies meno šakų tolimesnė raida. Šiandien liaudies meistras savo darbais darydamas įtaką plačiosios visuomenės meniniam skoniui, formuoja požiūrį į tradiciją. Iš kitos pusės, visuomenė taip pat nurodo sąlygas ir skonį tautodailei. Neretai galima pastebėti, kad perimant etninės dailės ir tradicinių amatų formą turinys atskiriamas nuo prasmės, taip palaipsniui prarandama dirbinių tiesioginė – funkcinė ir paprotinė paskirtis, tautodailės kūriniai vis dažniau tampa vien proginėmis dovanomis ar suvenyrais. Norint išvengti pataikavimo masiniam pirkėjų skoniui, pirmiausia būtinas liaudies meno tradicijos pažinimas ir sąmoningas jos suvokimas. Tik tokiu būdu įmanoma originali, kiekvienam menininkui savita senųjų formų interpretacija, praturtinanti tautodailės paveldą ir skatinanti žiūrovo – pirkėjo kritinį požiūrį.
Dar vienas šiuolaikinio liaudies meno bruožas – pastebimai nykstantys skirtumai tarp profesionalaus ir liaudies (savamokslio) meno. Šiuo aspektu Lietuvos tautodailėje galima išskirti dvi ryškias kryptis: tradicinių amatų puoselėjimą, kuriame atsiskleidžia tipingas lietuvių liaudies menas ir laisvesnį, interpretacinį liaudies menininko santykį su tradiciniais vaizdiniais. Vaizduojamuosiuose menuose naudojamos tiek primityvios, apibendrintos formos, tiek realistinė maniera. Taikomuosiuose menuose vis dar vyrauja tradicinių medžiagų ir technikų pasirinkimas, tokiu būdu siekiant išlaikyti kūrinių istorinio autentiškumo pojūtį. Tautodailės erdvėje esama visko – ir menkaverčių, tik amatininkiškų darbelių, ir meistriškų, bet su tradicija mažai ką bendro turinčių gaminių, ir kičo apraiškų, ir naujų, neįprastų tautodailei technikų. Suprantama, kad tautodailė, kylanti iš visuomenės tendencijų ir žmogaus saviraiškos, nuolat keičiasi, plėtojasi kartu su pačiu žmogumi.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą